et

èt interj., ẽt bet, tai (paniekai, nepasitenkinimui, nepritarimui žymėti): Èt, nėkus kalbi! Kv. Et! pūsto garo, nebūsiu čia, verčiau išeiti J. Et! ką senis kalba niekus J. Et, ką su tokiuo šnekėsi! An. Èt, jo gerumas su šuniu ant pusės Ds. Et, kas dabar da laikai BsMtII190. Et, nauji išmislai! Žem. Et, negaila tuščio juoko! S.Nėr. Et, ko čia reik verkti! I. Et matuše, vien teiraujys – buvau pri Jonėnės M.Valanč.

◊ èt bèt prastas; prastai: Jo èt bèt rugeliai Ėr. Tavo darbas tik èt bet Rm. Ką jis sako? – Nagi èt bèt kalba! Rm. Kiti, kai niekas jų nebeverčia, et bet savo pareigas išeina Vaižg.